LAZ – vienas garsiausių XX a. kultūrinių manifestų. Tai sociopolitinės filosofijos knyga, kurioje aprašomos taktikos, kaip sukurti laikinąsias autonomines erdves, išardančias kontrolės struktūras. Šio manifesto atsiradimą lėmė ne tik 1968-ųjų protestai prieš Vietnamo karą, žmonių tarpusavio susvetimėjimą ir vartojimo kultūrą, ne tik naujų pasipriešinimo erdvių atsiradimas, bet ir psichodelinė revoliucija – suvokimas, kad įmanoma atrasti naujų pasaulio pažinimo būdų, dar nepatirtų jutimų, ugdyti kitokį sąmoningumą.

Knygos autorius Hakimas Beyʼus (tikrasis vardas – Peteris Lambornas Wilsonas) ilgai domėjosi įvairiomis dvasinėmis praktikomis, daug keliavo po Rytų šalis, svaiginosi ir meditavo. Šioje knygoje kultūriniai ir istoriniai tyrinėjimai susilieja su aršia įsitvirtinusių institucijų kritika, kviečiama džiaugsmingai ir dekadentiškai eksperimentuoti peržengiant tradicinės moralės ribas.

Nors laikinosios autonominės zonos samprata dažnai taikoma kalbant apie alternatyvias erdves ir galios bei kontrolės atsisakančias bendruomenes, eksperimentuoti esame kviečiami visi – visi, kurie trokštame nors trumpam išlaisvinti savyje slypintį laukinį ir tapti nesuvaldomi.

Apie autorių

Hakim Bey (tikr. Pete Lamborn Wilson, gim. 1945 Niujorke) yra amerikiečių poetas, anarchistas, okultistas, politinis rašytojas, geriausiai žinomas kaip pirmas pasiūlęs laikinosios autonominės zonos (Temporary Autonomous Zone, TAZ) koncepciją, pagrįstą istorine piratinių utopijų apžvalga ir pedofilijos gynimu. Kartais jis prisidengia Hakimo Bey'aus pseudonimu. (Pastarasis galėjo būti ar nebūti patogumo dėlei arba kolektyviai naudojamas kitų radikalių rašytojų nuo pat septyniasdešimtųjų ir yra žodžio „išminčius“ atitikmuo arabų kalba bei Maurų Mokslo Bažnyčioje naudojamos pavardės kombinacija. O turkiškai „hakim“ reiškia teisėją, o „bey“ – poną. 

Jis praleido dvejus metus Indijoje, Pakistane ir Afganistane bei septynerius Irane (kur tapo Imperinės Irano filosofijos akademijos nariu) ir išvyko per Islamo revoliuciją. Devintajame dešimtmetyje jo teorijos rėmėsi įvairiomis orientalistinėmis koncepcijomis ir anarchizmo, situacionizmo idėjomis su įvairių krypčių sufizmu ir neopagonybe. Pats apibūdino savo idėjas kaip „anarchistinę ontologiją“ arba „imediatizmą“. Anksčiau jis kartu su kitais kūrė nesiekiantį pelno leidybinį projektą „Autonomedia“.
Wilsonas yra kontroversiška figūra anarchistinėje terpėje. Daug socialinių anarchistų atmeta jo idėjas kaip „gyvenimo stiliaus anarchizmą“, jo kraštutinio individualistinio anarchizmo idėjas laiko pernelyg apolitiškomis. Daug anarchistų – ateistų ir materialistų – nėra patenkinti jo darbų mistinėmis, okultinėmis ir iracionalistinėmis tendencijomis. Kai kuriuos anarchistus atstūmė jo ginama „dvasinė pederastija“.