Romane vaizduojamas nevilties ir įtūžio kupinas postsocialistinio provincijos miesto „prarastojo“ jaunimo vidinis gyvenimas. Pasakojimo ašis – merginos palikto „urlagano“ vidinis monologas, gausiai nusagstytas kultūrinių aliuzijų skiautėmis, socialinio protesto raiška, negailestingai parodijuojamu popkultūros, „gyvenimo būdo“ žurnalų, televizijos šou stiliumi. Šio stiliaus klišės, virtusios „autentiška“ herojų kalba ir jų problemų aiškinimosi būdu, savaime kuria žiaurios socialinės satyros efektą.

Apie autorių

„Šiai jaunutei amžiumi merginai būdingas neregėtas rašytojos brandumas ir didžiulis talentas valdyti lenkų kalbą, pjaustyti, griauti ją, sugrūsti į košelieną ir iš šios košelienos sukurti savitą kalbą, neretai makabrišką, be galo rizikingą, visada asmenišką ir poetišką“ (Jerzi Pilch, lenkų rašytojas). Nepaisant itin jauno amžiaus, autorė sulaukė aukščiausio literatūrinio pripažinimo Lenkijoje, jos knygos verčiamos į daugelį užsienio kalbų.