2019 m. pasirodęs solidus ir fundamentalus 700 puslapių apimties JAV Harvardo universiteto socialinės psichologijos profesorės Shoshanos Zuboff (gim. 1951) tyrimas „The Age of Surveillance Capitalism“ (liet. „Sekimo kapitalizmo amžius“) iškart pateko tarp vertingiausių ir įžvalgiausių knygų, analizuojančių šiuolaikinėje visuomenėje vykstančius politinius, ekonominius ir kultūrinius procesus. Jis buvo nominuotas G. Orwello premijai, pateko į „The Guardian“ sudarytą 100-o geriausių XXI amžiaus knygų sąrašą, atsidūrė „Financial Times“ 15-os geriausių 2019 m. knygų sąrašo viršuje, susilaukė itin teigiamų žymių analitikų reakcijų.

„Didžiausią iššūkį rinkos ekonomikai meta duomenų, žinių ir galios koncentracija. Pavojai iškilo ne tik mūsų privatumui, bet ir individualumui. Verčianti susimąstyti Sh. Zuboff knyga įspėja apie šiuos egzistencinius pavojus“, – pabrėžė ekonomikos profesorius Daronas Ocemoglu, bestselerio „Why Nations Fail“ (2012) autorius. „Jau nuo pat pirmojo puslapio mane apėmė didžiulis noras, kad kiekvienas perskaitytų šią knygą kaip skaitmeninės savigynos vadovą“, – prisipažino pasaulinio garso kairioji intelektualė Naomi Klein.

Per keletą metų „Sekimo kapitalizmo amžius“ buvo išverstas į 22 kalbas. Lietuviškai tokio pobūdžio leidinių, kurie atskleistų skaitmenines technologijas diegiančių didžiulių korporacijų įsigalėjimo priežastis ir grėsmes, deja, neturime. „Akademiniame pasaulyje ilgai laukta knyga negailestingai dekonstruoja itin abejotinus skaitmeninės ekonomikos procesus. Ji galėtų tapti itin vertinga formuojant naujus kritinio mąstymo įrankius dirbtinio intelekto amžiuje. Juk Lietuvoje kalbos apie nesustabdomą pažangą skaitmeniniame pasaulyje užliūliavo kritinį žmonių mąstymą, todėl pats laikas pradėti kvestionuoti neva „už dyką“ internete gaunamas paslaugas“, – sako kultūros politikos tyrinėtoja Skaidra Trilupaitytė, knygos vertimo konsultantė.  

Šiuolaikiniam pasauliui įvardyti novatorė Sh. Zuboff 2014 m. pasiūlė terminą „surveillance capitalism“, kuris vis labiau įsitvirtina akademinėje ir publicistinėje kalbėsenoje. Į lietuvių kalbą jis gali būti verčiamas kaip „stebintis, sekantis, prižiūrintis, šnipinėjantis kapitalizmas“. Po ilgų diskusijų su ekspertais lietuviškam pavadinimui pasirinkta daiktavardinė forma – „sekimo kapitalizmas“.

Kas yra tas sekimo kapitalizmas? Autorė pateikia net 8-is vienas kitą papildančius apibrėžimus: 1) tai nauja ekonominė santvarka, kurioje pelnomasi iš žmonių patirties kaip iš nemokamos ir laisvai prieinamos žaliavos, pasiduodančios slaptai komercinei gavybai, prognozavimui ir prekybai, 2) tai parazitinė ekonomikos logika, kurioje prekių ir paslaugų gamyba pajungta naujai globaliai elgesio kaitos architektūrai, 3) tai piktybinė kapitalizmo mutacija, paženklinta žmonijos istorijoje precedento neturinčia turto, žinių ir galios koncentracija, ir taip toliau.

Paprasčiau tariant, sekimo kapitalizmas – tai kapitalizmas, perėjęs į skaitmeninį etapą ir padėjęs iškilti naujoms skaitmeninių technologijų korporacijoms („Google“, „Microsoft“, „Apple“, „Meta“, „Amazon“ ir pan.), kurios pelnosi ne tik stebėdamos vartotojus ar rinkdamos jų asmens duomenis, bet ir aktyviai formuodamos jų nuomones bei elgesį, netgi bausdamos netinkamai pasielgusius, t. y. vykdydamos vartotojų sekimą ir priežiūrą.

Už išsamumą ir pagrįstumą giriamoje knygoje Sh. Zuboff kruopščiai tiria – kaip, kada ir kodėl minėtos įmonės išaugo iki milžiniškų transnacionalinių monstrių, kurių kapitalizacija viršija metinius Vakarų Europos šalių biudžetus. Autorė – ne ekonomistė, o socialinė psichologė, todėl jai svarbios ne tik ekonominės, bet ir socialinės bei psichologinės dominavimo priežastys ir pasekmės. Ji parodo, kaip korporacijos, pasinaudojusios vartotojų pasitikėjimu, seka, registruoja ir formuoja mūsų emocijas, skonį ir elgesį, skverbiasi į visas gyvenimo sferas – tiek viešąsias, tiek privačias. Skaitmeninio amžiaus aušroje skaitmeninės technologijos atrodė kaip šviesesnės ateities pažadas. Tačiau šiandien, pasak Sh. Zuboff, mūsų viltys atrodo naivios ir utopinės, nes į sceną žengia nepasotinamas sekimo kapitalizmas, keliantis grėsmę žmogaus teisėms visame pasaulyje.

Nuotrauka: Zuboff NEW Photo (cr Michael D. Wilson)