„Paprastos beprotybės istorijos“ – kultinio Amerikos rašytojo Charleso Bukowski trumpų apsakymų rinkinys. Jame atsiskleidžia visas pamišėliškas, pribloškiantis, iš vėžių išmušantis literatūros chuligano talentas. Siurrealistinis Niujorko padugnių gyvenimo ir Edgaro Allano Poe poetinės beprotybės mišinys sprogsta neįtikėtina galia, skaitytojų galvose ištaškydamas visus griežtus etikos bei estetikos štampus.

Skaityti šią knygą – tarsi išeiti į ringą prieš bokso čempioną. Kaliniai, lošėjai, vagys, prostitutės, juodadarbiai, girtuokliai ir poetai – Ch. Bukowski rašo apie juos negailestingai, tačiau su humoru ir užuojauta. Jis nesiekia tyčia sukrėsti, tiesiog vaizduoja gyvenimą tokį, koks jis yra, – siaubingai gražų, kupiną paprastos kasdienės beprotybės.

Šis 1983 m. Jungtinėse Valstijose pasirodęs Ch. Bukowski apsakymų rinkinys buvo sudarytas atrinkus geriausius pasakojimus iš 1972 m. išleistos autoriaus knygos „Erekcijos, ejakuliacijos, ekshibicionizmai ir svarbiausios paprastos beprotybės istorijos“. Sutrumpinti pavadinimą pasiūlė ekstravagantiško italų režisieriaus Marco Ferreri 1981 m. pagal šią knygą susuktas filmas „Storie di ordinaria follia“.