J. Haidto tyrimai sukėlė revoliuciją moralės psichologijoje. Jei norite sužinoti, kodėl kiti su jumis nesutinka, skaitykite „Teisųjį protą“.

Klinikinis psichologas ir Kembridžo universiteto profesorius Simonas Baronas-Cohenas

Socialinės psichologijos tyrėjas, mokslų daktaras Jonathanas Haidtas rašo temomis, kurios labiausiai mus supriešina, – apie politiką ir religiją. Jis svarsto, kodėl kairieji ir dešinieji, konservatoriai ir liberalai taip skirtin­gai supranta, kas yra teisinga ir kas klaidinga, ir klausia: ar gali įvykti ste­buklas, kad skirtingų pažiūrų žmonės sutartų?

25 metus tyrinėjęs moralės psichologiją, J. Haidtas parodo, kad morale grįsti sprendimai kyla ne iš proto, o iš nuojautos. Kitaip tariant, žmonės sprendimus priima akimirksniu, intuityviai, o paskui ieško racionalių ar­gumentų jiems pagrįsti, kad liktų teisūs. Toks elgesio mechanizmas veda į nesutarimus. J. Haidtas moralę laiko būtina civilizacijos sąlyga ir pripa­žįsta, kad žmonės yra ne tik moralūs, bet ir moralizuojantys gyvūnai. Jis paaiškina, ką daryti, kad priešingų pažiūrų individai bendradarbiautų, nes sutarti svarbiausiais klausimais jie vis dėlto gali.

Jonathan Haidt (gim. 1963) – Jeilio universiteto absolventas, socialinės psichologijos tyrėjas, mokslų daktaras, etinės lyderystės profesorius Niujorko universitete. Daugiau­sia dėmesio skiria moralės temoms – tiria kultūrines moralės variacijas ir jų raidą. Pagal žurnalų „Foreign Policy“ ir „Prospect“ 2012–2013 m. surengtų apklausų rezultatus yra patekęs tarp 100 įtakingiausių pasaulio protų. Parašė penkias populiarias negrožinės literatūros knygas, lietuviškai iki šiol buvo išleista „Laimės hipotezė“ (2011).