Artūras Tereškinas

Lipnūs kūnai

Poezija / 2026 m. / Minkšti viršeliai / Redaktorius Saulius Repečka / Knygos dizaineris Vytautas Volbekas / Maketavo Albertas Rinkevičius /

  • Rezultatas: 0/5.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
Rezultatas: 0/5 (Balsai: 0)

Dėkojame už nuomonę.

Jūs jau balsavote. Balsuoti galima tik vieną kartą.

Jūsų įvertinimas pakeistas.

Artūro Tereškino eilėraščių rinkinys „Lipnūs kūnai“ – viena drąsiausių šiuolaikinės lietuvių poezijos knygų. Tęsdamas tokių autorių, kaip Vytautas Pliura, Oceano Vuongo ir Danezo Smitho išpažintinės erotinės kūrybos tradiciją, autorius atveria lietuvių queer vyrų gyvenimą, persunktą fizinio atvirumo, melancholiško nuovargio ir troškimo išlikti. Erotinis intymumas čia nėra maskuojamas; jis agresyviai kūniškas, šiurkštus ir lipnus. Tereškinas pabrėžia queer vyrų fiziškumą, malonumą ir pažeidžiamumą kaip politinius ir estetinius veiksmus.

Tereškino eilėraščiuose juntama vyresnio amžiaus queer vyro vienatvė, atsitiktinių susitikimų kasdieniškumas ir nuolatinio nepritapimo būsena, įstrigusi sovietinių daugiabučių kvapuose, jų nutrintose virtuvėse, tamsių lietuviškų žiemų spalvose, Vilniaus ir kitų Europos didmiesčių įkaitusiame asfalte. Rinkinyje taip pat atpažįstama savita „išsekimo estetika“, kurioje nuovargis tampa dokumentu, o fizinis prisilietimas – pasipriešinimo forma. Tereškino poetinė kalba ironiška, materiali ir depresyvi, bet be galo švelni. Atsisakant Vakarų queer optimizmo, eilėraščiuose kalbama iš posovietinio elegiško atsparumo perspektyvos.

„Lipnūs kūnai“ – tai savotiška queer gyvenimo etnografija, kurioje nenugludintas ir nenuhigienintas seksualinis intymumas liudija apie homoseksualių vyrų kūnuose susikertančias asmenines ir istorines patirtis. Pasikartojančiose seksualinėse scenose, senstančiuose kūnuose ir buitiniuose vaizduose atsiskleidžia lietuvių poezijoje anksčiau nematytas šių vyrų jusliškumas, erotinis atvirumas ir politinis jautrumas. Autobiografiškai išpažintiniuose eilėraščiuose autorius tyrinėja kūną – tatuiruotą, amžėjantį, sužeistą, bet vis dar geidžiantį – kaip savo fragmentiško intymumo dienoraštį. Eilėraščiuose vyraujantis radikalus fiziškumas ir erotinis realizmas kontrastuoja su lietuvių poezijoje įprastu lyriniu santūrumu ir seksualinės gėdos jausmu. Dėl savo „lipnių kūnų“ poetikos Artūro Tereškino eilėraščių rinkinys yra išskirtinis tiek Lietuvos, tiek Rytų ir Centrinės Europos kontekste.

Nuomonės