Knygą „Uždraustasis Tolstojus“ sudaro 17 vėlyvųjų (1887–1910 m.) rašytojo straipsnių, traktatų, esė ir laiškų, kurie tuo metu buvo uždrausti arba cenzūruoti.

„Vienamatis žmogus“ – tai skaudi XX amžiaus žmogaus kultūrinės ir socialinės degradacijos, jo akiračio siaurėjimo ir tapatybės krizės diagnozė.

Nieko nėra tikro, viskas leistina. (Hasanas Ibn Saba)

... melas nesiskiria nuo realybės, sveikas protas – nuo beprotybės, o kosmoso programa tampa kraupia propagandinio mito metafora.

„Psichologiškai pribloškiantis trileris.“ (Dagbladenes bureau)

„Gaivus ugnies gurkšnis.“  (The Wall Street Journal)

Φαρμακσν ‒ senosios graikų kalbos žodis, reiškiantis ir vaistą, ir nuodą. „Poezija ‒ tai psichotropinis vaistas“, ‒ teigia eilėraščių rinkinio „Užrašai ant receptų“ autorius Tadas Žvirinskis.

Tai knyga apie skausmingai malonią šiuolaikinių žmonių vienatvę komfortabiliame pasaulyje. Šiame pasaulyje yra visko: nuo brangiausių ir gražiausių daiktų iki mokslo stebuklų, bet nėra laiko bendrauti, nėra drąsos atsiverti, nėra drąsos būti nenaudingam, kitaip tariant, nėra laiko būti žmogumi. Knygos veikėjai – jauni ir visas iliuzijas praradę vieniši šio pasaulio piliečiai, kuriems jokia vieta nėra namai ir jokia būsena nesuteikia laimės.

„Orbita“ sulaužė paties gajausio ir bjauriausio stereotipo apie poeziją stuburą...

„Fante padarė man milžinišką įtaką. Perskaičiau jo knygas ir netrukus susimečiau su moterimi. Ji buvo dar baisesnė girtuoklė už mane, mudu ne sykį nuožmiai riejomės ir aš dažnai jai šaukdavau: „Nevadink manęs šunsnukiu! Aš Bandinis, Arturas Bandinis!“ Fante buvo mano dievas“ (Charles Bukowski).