Pagrindinės „Natura morta“ temos – religija, homoseksualumas ir mirtis. Autorius nuolat galynėjasi su potraukiu savaip estetizuoti mirtį. 

Mergaitės įtėvių gyvenimo „madas“ besąlygiškai diktuoja bažnyčia. Jie Jeanette ruošia misionierės gyvenimui, tad mergaitė įtiki esanti Dievo išrinktoji. Tačiau sulaukusi paauglystės ji ima pastebėti religinės bendruomenės, kuriai priklausanti, bei Bažnyčios trūkumus. Tuo pačiu metu Jeanette įsimyli kitą mergaitę taip sukeldama siaubingą skandalą religinėje bendruomenėje – jos įmotės draugai nutaria, kad merginoms reikia surengti egzorcizmo seansą.

Slavojus Žižekas, vienų laikomas „pavojingiausiu pasaulio filosofu“, kitų – charizmatišku šiuolaikinio intelektualinio avangardo pranašu

...išplaudamas ribas tarp literatūros ir biografijos, tarp kūrybos ir gyvenimo, tarp fikcijos ir realybės, R. Bolano sukūrė etaloninį XXI a. romaną...

...aną šeštadienį buvo mano skaitymai

raudonmedžių giraitėj netoli Santa Kruzo,

renginys jau ėjo beveik į pabaigą,

kai staiga išgirdau ilgą čaižų riksmą –

tai buvo visai patraukli jaunutė mergina...

... kritikų laikomas vienu brandžiausių šio autoriaus kūrinių...

...Kaip teigia pats autorius, šią knygą parašyti jam prireikė dvidešimties naktų, dvidešimties pintų viskio, trisdešimt penkių pakuočių alaus ir aštuoniasdešimties cigarų.

Knygos herojus – inteligentiškas apsiskaitęs jaunas poetas – paskelbia karą visai godumu ir baime paremtai civilizacijai...

Dešimt graudžiai lyriškų, elegantiškų ir iki ašarų juokingų istorijų J. Pilchas rafinuotai pažymi būtį įprasminančiais netekties ženklais.

Dorovingi kritikai šią knygą niekinamai vadino „masturbacijos romanu“, o žydų ortodoksai – „komunistuojančio gojaus skiedalais“.