Knyga pateikia meistrišką pastarųjų dviejų dešimtmečių tyrimų apie paukščius apžvalgą. Šie tyrimai pasiūlė naujai permąstyti paukščių kognityvinius ir prisitaikymo gebėjimus, ir tai, ką apskritai reiškia būti protingam. Knyga žadina smalsumą ir atskleidžia mūsų pasaulio sudėtingumą. Su meile ir pagarba paukščiams parašyta ir puikiai kritikų įvertinta knyga padės naujai pažiūrėti į sparnuočius.

Pirmą kartą apie laukinį dešimtąjį dešimtmetį Vilniuje pasakoja jauna moteris. Kioskeliai, reivai, pirmieji Vilniaus naktiniai klubai, tūsai, vėliau – doktorantūra ir tarptautinės konferencijos. Filologė, labiau už viso pasaulio literatūrą vertinanti betarpiškas patirtis. Pastangos pritapti, meilė, malonumo troškimas, laimės akimirkos, purvas. Ir žinojimas, kad neprapulsi. Į tradicinius įvaizdžius netelpanti tapatybė. Jokio sentimentalumo. Jokių pasiteisinimų. Jokios patetikos.

Svarbiausias britų menotyrininko ir rašytojo Johno Bergerio darbas per beveik 50 metų padarė didžiulę įtaką tam, ką mums reiškia menas. Atverdamas aliejiniais dažais tapytų paveikslų, nuotraukų ir grafinio meno kūrinių prasmės sluoksnius autorius įrodo, kad matydami bet kokį kūrinį mes skaitome atvaizdų kalba. Kaip matome, priklauso nuo to, ką mums reiškia grožio, tiesos, civilizacijos, skonio, klasės ir socialinės lyties sąvokos.

Esė „Suvokimo durys“  aprašoma 1953-iųjų popietė, kai A. Huxley, prižiūrimas psichiatro Humphry Osmondo, pirmą kartą pavartojo meskalino – kvaitulinio pejotlio, meksikiečių vadinamo šventuoju kaktusu, veikliosios medžiagos. Ir jam atsivėrė naujo pasaulio vartai. Vizualiniai įspūdžiai suintensyvėjo, laikas tapo nebesvarbus. Užplūdo grožio ir prasmės išgyvenimas. Remdamasis ir kitų bandžiusiųjų patirtimi rašytojas teigia, kad daugelio mūsų protas paklūsta evoliuciniams mąstymo įpročiams, kurie blokuoja išlikimui nenaudingą gilesnį suvokimą. „Dangus ir pragaras“  – „Suvokimo durų“ tęsinys. Pasak autoriaus, tam, kuris leidžiasi į sąmonės kelionę, gali atsiverti ir viena, ir kita.

Knyga pasakoja, ką apie sąmonę, mirtį, priklausomybes, depresiją ir transcendenciją atskleidžia psichedelikų mokslas. Drąsus žvilgsnis į revoliucinius medicininius psichedelikų tyrimus. Knyga apšvies manančius, kad psichedelikai – tik tema juokauti apie hipius, ir padrąsins tuos, kurie vertina psichedelikus kaip potencialų priešnuodį prieš mūsų protų siaurumą.

Kada prasidėjo laikas? Ar jis galėtų eiti atgal? Visata begalinė ar vis dėlto turi ribas?.. Tai tik keletas klausimų, svarstomų visame pasaulyje pripažintoje, populiariai ir aiškiai parašytoje knygoje, kurios autorius – vienas reikšmingiausių šiuolaikinių fizikų. Čia apžvelgiama idėjų apie kosmosą evoliucija: nuo Newtono ir Einsteino iki spiralinės galaktikos ir stygų teorijų. Autorius pasineria į erdvės ir laiko paslaptis – nuo Didžiojo Sprogimo iki juodųjų skylių.

Šiuolaikinių kairiųjų intelektualų Michaelo Hardto ir Antonio Negri veikalas – svarbus įvykis XX–XXI a. sandūros politikos filosofijoje. Knygoje ne tik fundamentaliai apmąstoma pasaulio situacija keičiantis amžiams, bet ir išdėstoma alternatyvi ontologija.

Ambicingas, išvaizdus amerikietis Dynas ir jauna prancūzė Ana Mari senoviniu „Delage’u“ nerūpestingai keliauja po Prancūziją. Jis – neseniai metęs Jeilio universitetą, nes buvo pernelyg nuobodu. Ji – mergina iš tylaus it bažnyčia miestelio, į kurį jis atsitiktinai užsuka. Jų meilė – kūniška ir nekalta. Ana Mari Dynui – tarsi pati jo dievinama Prancūzija – nepasotinamas ilgesys ir nenumaldomas troškimas. Istoriją pasakojantis Dyno draugas mielai atsidurtų jo vietoje: Dynas yra kaip jo svajonių „aš“. Čia įsitraukia vaizduotė, tikrovė susilieja su geismo fantazija. Tik automobilis skolintas, o pinigų lieka visai nedaug...

Indonezija. Audringą popietę iš kapo, kuriame buvo palaidota prieš dvidešimt vienus metus, pakilo nuostabaus grožio prostitutė Devi Aju, kad atsikeršytų už savo šeimai tekusį prakeiksmą. Jos dukrų ir anūkių gyvenimas apelsinmedžių šešėlyje pilnas smurto, kraujomaišos, beprotybės ir širdgėlos. Visos šeimos merginos – kvapą gniaužiančio grožio, išskyrus vieną, kuri gimė neprilygstamai bjauri. Ir jos vardas Gražuolė...

Marinos Abramović istorija – analogų neturinti menininkės karjera. Tai nuolatinis balansavimas ties baimės, skausmo, nuovargio ir pavojaus riba, kompromisų nepripažįstanti emocinės ir dvasinės transformacijos paieška. Šią knygą galima laikyti dar vienu gyvu ir stipriu performansu, atliktu su niekuo nepalyginamo veikėjo – ypatingo M. Abramović gyvenimo.

„Patyriau absoliučią laisvę – jutau, kad mano kūnas neturi ribų, kad nėra sienų, ir skausmas nesvarbu, ir apskritai niekas nesvarbu, – mane tai svaigino.“ Marina Abramović