Istoriniai įvykiai ir priežastinė jų seka atkuriama ne iš archyvinių šaltinių, o iš prisiminimų, memuarų ir biografijų, taigi politinis ir socialinis peizažas tapomas kaip portretų koliažas.

Tikrais įvykiais paremtame romane „Imperium“ pasakojama prie visuomenės nepritapusio žmogaus istorija XX a. pradžioje. Rašytojas negailestingai ironizuoja veikėjus, kurie maniakiškai apimti idėjos daryti pasaulį geresnį, ir nenumaldomai trokšta patys tobulėti bei tobulinti visuomenę. Temos itin aktualios šiuolaikinėje Lietuvoje, kur tobulėjimo kultas apėmęs visus visuomenės sluoksnius.

Unikali mokslo ir filosofijos, politikos ir istorijos, kosmologijos ir siurrealistiškų vaizdinių dermė šiuolaikinio Kinijos mokslinės fantastikos autoriaus Liu Cixino knygoje. Hugo premija už geriausią metų romaną, B. Obamos ir Marko Zuckerbergo rekomendacijos. Tai pirma trilogijos dalis. 

Kandus, įspėjantis ir bauginantis kūrinys, nusakantis dabartinę Europos, Vakarų civilizacijos ir žmonijos būklę.

„Aklumas“ primena seną istoriją apie marą, ji iššaukia ryškius ir drebančius XX amžiaus siaubus, palikdama skaitytojams galingą žmogaus dvasios viziją, kurią sieja ir silpnumas, ir trykštanti jėga.

Tai autentiški atsiminimai apie visai (ne)paprastus dalykus: apie maistą, grožį, darbą, pinigus ir sėkmę. Apie meno (ne)reikalingumą. Knyga pilna paradoksalių aforizmų, vienas jų: „Aš visada galvoju, kad žmonės nemiršta. Jie tiesiog išeina į universalines parduotuves.“

Biografės ir istorikės Hayden Herreros Fridos Kahlo biografijoje itin detaliai, remiantis pačios menininkės laiškais ir dienoraščiais, draugų ir mylimųjų jai rašytais laiškais ir gausybe pasakojimų, perteikta nepaprasta talentingos dailininkės gyvenimo istorija. Ši studija laikoma tiksliausia ir išsamiausia menininkės biografija.

Etologas ir zoologas Fransas de Waalas gyvūnų elgesio tyrinėjmų avangarde jau keturis dešimtmečius. Šioje knygoje jis pasakoja apie turtingą gyvūnų emocijų pasaulį.

Bene plačiausią ir solidžiausią studiją savižudybės tematika 1999 m. parašęs Grigorijus Čchartišvilis – vertėjas, eseistas ir beletristas, išgarsėjęs stilizuotais detektyviniais romanais ir apysakomis, kurias pasirašo Boriso Akunino literatūriniu pseudonimu. Dviejų tomų veikale „Rašytojas ir savižudybė“ jis apibendrino kolektyvinio žmonijos proto vaisius ir pats įnešė svarų indėlį į savižudybių problematikos tyrimą.

Bandinis priverstas nuolat keisti vieną juodą darbą į kitą, bet šventai tiki –  pelnys literatūrinę šlovę. Jauno bičo galvoje vykstanti nepertraukiama kova tarp neturtingųjų geto realybės ir didingos geresnio gyvenimo vizijos sukuria efektą: skaitytojo mintys nejučiomis įtraukiamos į tą kovą.