Ernesto Che Guevara

Motociklininko dienoraštis

Kelionės užrašai / 2008 / 978-995-564-063-9 / 136 psl. / minkštais viršeliais su atvartais, iliustruota fotografijomis / Iš ispanų kalbos vertė Alma Naujokaitienė, Vaida Keleras ir Inga Papšytė / Daumantas Každailis ir Ieva Každailienė

Ištraukos

Šis pasakojimas – tai ne įspūdingų žygių aprašymas, ir ne koks „truputį nepadorus pasakojimas“ – tokių ketinimų niekada nebuvo. Tai kelionės ir gyvenimo fragmentai, kai du žmonės, paskatinti tų pačių siekių ir svajonių, praleido tam tikrą laiką drauge. Per devynis gyvenimo mėnesius žmogus gali mąstyti apie daugybę įvairiausių dalykų, pradedant aukštomis filosofinėmis spekuliacijomis ir baigiant įkyriai besisukančia mintimi apie dubenėlį sriubos, tiesiogiai susijusia su gurgiančiu skrandžiu; bet jeigu jo galva bent kiek pramušta nuotykiais, per tą laiką žmogus tikrai gali patirti tokių akimirkų, kurios gali sudominti kitus, o jų aprašymas neišvengiamai tapti kažkuo panašiu į šiuos užrašus.
Taip moneta buvo išmesta aukštyn ir, daug sykių apsisukusi ore, vieną kartą nukrito aversu, o kitus kartus – reversu. Čia mano lūpomis kalba žmogus – visų daiktų matas, o žodžiai perteikia tai, ką regėjo mano akys; turbūt dešimčiai galimų aversų teko tik vienas reversas, arba priešingai, ir jokių išlygų; mano lūpos byloja tik tai, ką joms pamatė akys. Ar mes neaprėpėme panoramos, o tik netikėtus vaizdus? Ne visada juos perteikėme objektyviai, o gal mūsų išvados buvo per daug kategoriškos? Gal ir taip, bet juk čia ir slypi paaiškinimas, kaip klaviatūra siunčia impulsus mechanizmui, davusiam signalą nuspausti klavišus, ir tie staigūs impulsai miršta. Nėra subjekto, kuriam būtų galima pritaikyti šį dėsnį. Šiuos pastebėjimus užrašęs personažas mirė vos jo kojos vėl palietė Argentinos žemę. „Aš“, kuris juos sutvarkiau ir nušlifavau, giliai širdyje jau nebeesu tas pat „aš“. Klajonės po mūsų „Didžiąją Ameriką“ mane pakeitė labiau negu tikėjausi.