kitos knygos / Knygos / Suvokimo durys. Dangus ir pragaras Spausdinimui
Aldous Huxley
Suvokimo durys. Dangus ir pragaras
Esė / 2019 m. / ISBN 978-609-427-366-7 (spausdinta knyga); ISBN 978-609-427-367-4 (el. knyga) / 152 psl. / Minkštais viršeliais su atvartais / Iš anglų kalbos vertė Irena Jomantienė, redaktorė Lolita Petrašiūnaitė. Antras leidimas / Dizainerė Lina Sasnauskaitė
Didysis vizionierius Aldousas Huxley (1894–1963), atkakliai siekdamas praplėsti sąmonės ribas, domėjosi ne tik įvairiomis dvasinėmis praktikomis, bet ir neuromokslo tyrimais. Jis vienas pirmųjų pradėjo eksperimentuoti su psichiką veikiančiomis medžiagomis meskalinu ir LSD. Savo patirtis anglų rašytojas aprašė klasika tapusiose esė „Suvokimo durys“ (1954) ir „Rojus ir pragaras“ (1956). Šie kūriniai darė įtaką hipių ir kitiems 7-ojo dešimtmečio kontrkultūros judėjimams, formavo ne vienos kartos pasaulėžiūrą. A. Huxley tekstas įkvėpė grupės „The Doors“ pavadinimą.
Kai rašytojas eksperimentavo, psichedelikų tyrimai dar buvo legalūs, daug žadantys. Deja, vėliau, šioms medžiagoms per daug išpopuliarėjus, uždrausti. Tik dabar – 2-ajame XXI amžiaus dešimtmetyje – mokslui įrodžius, kad psichedelikai iš tiesų gali būti naudingi tiek žmogui kaip individui, tiek visuomenei, vėl imta laisviau tyrinėti tokias medžiagas. Šiandien toliaregiški A. Huxley kūriniai suspindi naujoje šviesoje.
[A. Huxley] gyvenimą pradėjo kaip judraus, skvarbaus proto enfant terrible, o baigė kaip išminčius.
Robert Kuehn, A. Huxley kūrybos tyrinėtojas
Esė „Suvokimo durys“ aprašoma 1953-iųjų popietė, kai A. Huxley, prižiūrimas psichiatro Humphry Osmondo, pirmą kartą pavartojo meskalino – kvaitulinio pejotlio, meksikiečių vadinamo šventuoju kaktusu, veikliosios medžiagos. Ir jam atsivėrė naujo pasaulio vartai. Vizualiniai įspūdžiai suintensyvėjo, laikas tapo nebesvarbus. Užplūdo grožio ir prasmės išgyvenimas. Remdamasis ir kitų bandžiusiųjų patirtimi rašytojas teigia, kad daugelio mūsų protas paklūsta evoliuciniams mąstymo įpročiams, kurie blokuoja išlikimui nenaudingą gilesnį suvokimą. O per sąmonės keliones toji suvokimą ribojanti sklendė pakyla... Tekstas tapo sensacija. Thomas Mannas rašė, kad tai „neatsakinga knyga“.
„Dangus ir pragaras“ – „Suvokimo durų“ tęsinys. Pasak autoriaus, tam, kuris leidžiasi į sąmonės kelionę, gali atsiverti ir viena, ir kita. Meno, neįprastų reginių sukeltos būsenos, religinės patirtys irgi plečia suvokimo ribas. Kaip rašo A. Huxley, bet kokių potyrių pagrindas – biocheminis, todėl ir pasninkas, ilgas giedojimas, meditacija ar kūno išsekimas gali paruošti ypatingiems išgyvenimams. Tačiau, anot rašytojo, modernus žmogus, norėdamas patirti ir suvokti daugiau, jau galėtų kreiptis į farmacininkus, biochemikus ar psichiatrus.
Aldous Huxley – rašytojas, filosofas, gimęs garsioje anglų mokslininkų, intelektualų šeimoje. Parašė 47 knygas. Jį išgarsino distopinis romanas „Puikus naujas pasaulis“ (1931), beveik tiksliai aprašęs nūdienos pasaulį. Kiti žymūs kūriniai – „Neregys Gazoje“ (1936), „Sala“ (1962). Iki pat mirties rašytojas laikytas vienu iš modernaus mąstymo vedlių. 7 kartus nominuotas Nobelio literatūros premijai.
Tai geriausias sąmonės kelionių įvadas. Iš A. Huxley išmokau aprašyti tokias patirtis.
Michael Pollan, knygos „Kaip pakeisti protą“ autorius
Didžiuma šio autoriaus kūrinių priklauso paribio zonai tarp religijos, meno ir mokslo, o „Suvokimo durys“ yra pačiame šio magnetinio lauko centre.
J. G. Ballard, knygos „Avarija“ autorius
Nuomonės