Tačiau Amerikos miestelio šerifui ramybės neduoda apylinkėse siautėjantis gangsteris Bilis Poetas, siuntinėjantis „Malonios savižudybės centro“ darbuotojoms nešvankius eilėraštukus...

„Laisvę žmonėms, arkliams ir vaizduotei!“ Jei šis šūkis kabėtų mokyklose, jos būtų kitokios, pasaulis būtų geresnis, o žmonija – laimingesnė.

Nuo pat romano pasirodymo dėl jo kilo skandalai, kūrinys liūdnai pagarsėjo plagiato teismo procesais ir nesėkmingais kino pastatymais.

Septintasis Benedikto Januševičiaus (g. 1973) eilėraščių rinkinys, kuriame savitai tęsiama ir plėtojama keturvėjininkų puoselėta garsų, arba akustinės, poezijos kryptis. Eilėraščiuose labiau sureikšminamas skambesys, ritmas, melodija nei turinys, tad šie žaismingi ir skambūs tekstai tampa savaip suprantami net ir lietuvių kalbos nemokančiam adresatui.

Pasakodamas apie jauno herojaus betikslį klaidžiojimą po aštuntojo dešimtmečio Aziją, prasidedantį nuolatiniais vakarėliais bei meilės nuotykiais ir pasibaigiantį komunistinės Kinijos koncentracijos stovykla, autorius atskleidžia radikalią savo kartos vertybių krizę.

Buvau išauklėtas avangardo ir moderniosios vakarietiškos poetinės tradicijos dvasia. Meną laikiau idealia erdve, kurioje atvirai komunikuojama ir nuolat ginčijamasi, kurioje gyvena tyri ir atviri žmonės. Vėliau išsiaiškinau, jog viskas ne taip. ... Dar daugiau, atsidūręs Vakaruose supratau, kad tarptautinė Art sistema – tai ne tik visos politinės sistemos dalis, bet ir jos modelis.

Perskaičiau šias knygas ir neilgai trukus susimečiau gyventi su moterimi. Ji buvo dar baisesnė girtuoklė už mane, mudu ne sykį nuožmiai riejomės ir aš dažnai jai šaukdavau: „Nevadink manęs šunsnukiu! Aš Bandinis, Arturas Bandinis! ...Fante buvo mano dievas. (Charles Bukowski)

... nes paskutinė jo knyga „Šokis“ – neordinari. Tinka prie bonkos baltos su lašiniais. „Taip, - pasakyčiau Tomui po trečio šimto, - tu tikras draugas. Ačiū, kad padėjai!“

Už mūsų sąmonės ribų egzistuoja ne kokia nors tuščia bedugnė, o ištisas okeanas, vaizdinės, garsinės ir kalbinės medžiagos, pasireiškiančios savo pavidalais mums miegant ar snaudžiant...

... kelionė, galėjusi likti Che jaunystės nuotykiu, buvo lemtinga ir tapo kuklia didžiojo Ernesto Che Guevaros gyvenimo nuotykio preliudija – po dešimties metų visas pasaulis žinos jo vardą...